Velykos – pirmoji didžioji pavasario šventė. Tai lietuvių senovinė gamtos atgimimo, augmenijos prisikėlimo šventė, Lietuvoje jau daugelį metų švenčiama kaip Kristaus prisikėlimo šventė. Dažnai šeimoje pamirštamos senosios lietuvių tradicijos, papročiai. Vis dažniau naujos kultūros reiškiniai, dažniausiai atėję iš kitų šalių, priimami kaip tikrieji vertės kriterijai. Todėl pedagogai turėtų stengtis išsaugoti senąsias švenčių tradicijas, atskleisti senųjų tradicijų dvasią ir prasmę bei perduoti savąją patirtį įstaigos ugdytiniams.
Balandžio 5 d. visi rinkomės į darželio salę, kur mus pasitiko kalbantis pliušinis zuikis, kuris visus sveikino su gražia pavasario švente – Velykomis. Vėliau visų grupių vaikai traukė iš pintinės po didelį kiaušinį su užduotimis. Išsitraukę, smagiai atlikinėjo užduotis: margino didelius popierinius kiaušinius, šoko, dainavo, žaidė muzikinius žaidimus, spėliojo, kokiomis spalvomis yra dažomi kiaušiniai. Vyko ir estafetės, kuriose dviejų komandų vaikai turėjo pernešti kuo greičiau spalvotus kamuoliukus iš vienos vietos į kitą. Visi dalyviai buvo apdovanoti saldainiais.
Baigiantis šventei, užduotį atliko ir darželio darbuotojos. Pažaidę linksmą muzikinį žaidimą, nešini kiaušiniais „siurprizais“, grįžome į grupes.
Auklėtoja Lina Surblienė
